- griūvėti
- griūvė́ti, griū̃vi (-ė́ja), -ė́jo intr. BŽ259 griūvančiam ar sugriuvusiam būti: Urkštynės (prastos trobelės) stogas griūvi rš. Visi pakraščiai nuo karo tebegriū̃vi Š.
Dictionary of the Lithuanian Language.
griūvėti
Look at other dictionaries:
griūvėti — vksm. Seni̇̀ pastatai̇̃ tebegriū̃vi … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
gruvėti — gruvėti, gruvi, ėjo žr. griūvėti: O kur stovėjo mano skrynelės, akmenužiai gruvėste KlvD82. Kur atsižvelgsi, gruvėjo pūstynė TŽVI331 … Dictionary of the Lithuanian Language
pagriūvėti — intr. pagulėti pogulio: Griūkit, ale pagriūvėję eikit telyčiai užtverti Bsg. griūvėti; pagriūvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
